Rugsėjo 16 d. įsigalios patikslinta Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarka. Ji pakeista atsižvelgus į Mėgėjų žvejybos tarybos ir žvejų mėgėjų siūlymus. Daugiausia limituotos žvejybos nuostatų patikslinta siekiant kompensuoti nepalankių klimato sąlygų – sausros ir šiltėjančio klimato – poveikį lašišinėms žuvims.
žvejoti naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, šaudyti žuvis povandeninei žūklei skirtais šautuvais iš valties, braidant ar vaikštant pakrantėmis, žvejoti duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis gaudoma ar sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju būdu, du ir daugiau kartų viršijant leidžiamą naudoti žvejybos įrankių ar kabliukų skaičių, naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius ar juos išimant iš vandens telkinių, nesilaikant 9.3 papunkčio reikalavimų, vietose, kuriose žvejoti draudžiama ar tuo metu draudžiama, įrankiais ar masalais, kuriais tuo metu toje vietoje žvejoti draudžiama ar nustatyta tvarka neįgijus teisės žvejoti tokiais įrankiais ir masalais, pažeidžiant Taisyklių 11.1, 11.2 ir 11.4 papunkčių reikalavimus, žvejoti kiršlius, marguosius upėtakius, šlakius, lašišas natūralios kilmės masalais, bučiukais ar samteliais vėžiams gaudyti kitų rūšių žuvis nei siauražnypliai, žymėtieji ir rainuotieji vėžiai (toliau – draudžiami žvejybos būdai);
Nuo 2019-07-26 įsigalioja naujos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės. Jose, atsižvelgiant į išteklių pokyčius, įtvirtinama nauja žuvų, vėžių gaudymo tvarka visoje šalies teritorijoje.
Dauguma pakeitimų taisyklėse yra skirti gausinti plėšriųjų ir lašišinių žuvų išteklius. Plėšriosios žuvys yra esminė grandis ekosistemoje, mat jų trūkstant prastėja ne tik žuvų išteklių būklė, bet viso vandens telkinio būklė. Plėšrūnų neišgaudomos smulkios, menkavertės žuvys išėda zooplanktoną, prasideda intensyvesnis vandens žydėjimas, sumažėja vandens skaidrumas, nyksta povandeninė augmenija. Todėl 5 cm didinamas leidžiamų paimti lydekų ilgis: nuo šiol draudžiama gaudyti mažesnes kaip 50 cm lydekas.
Vasario 8 - 10 d. Šventinis meniu „Stintapūkio keliu“: Neringos kavinių ir restoranų ypatingi žuvies patiekalai, siūlomi penktadienio vakarienei, šeštadienio pietums ir sekmadienio pusryčiams (pagal atskirą žemėlapį)
Vasario 8 d. 14.00, 18.00 val. Šokių festivalis - konkursas „Gintarinė žiemužė 2019“ (Nidos KTIC „Agila“, Taikos g. 4)
ĮKVĖPTA STICHIJŲ
Vasario 8 d., penktadienį, 19.00 val. Muzikos garsų kelionė „Pažinimo ratas“, veda „Vinetu kaimo“ įkūrėjai (Preilos bendruomenės namai, Preilos g. 27)
Vasario 8 - 10 d. Ledo skulptūrų ekspozicija (ant molo šalia Neringos sporto mokyklos)
Vasario 9-10 d. Baltijos šalių Ice-Blokart ledrogių čempionatas (daugiau informacijos www.irklakojis.lt)
Vasario 9 d. 15.00 val. „Paveikslai dangui”: savo pasigamintų aitvarų paleidimas į Neringos dangų kartu su aitvarai.lt komanda. Susitikimo vieta - prie Neringos sporto mokyklos (Naglių g. 4)
2018 m. rugsėjo 29 d. Utenos valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai Šakarvų ežere (Ignalinos r.) patikrino, kaip vykdoma specializuota seliavų žvejyba. Žvejybos procesas aplinkosaugininkams iš karto sukėlė įtarimų.
Žvejai, ištraukę tinklą ir išrinkę iš jo žuvį, priplaukė prie kranto. Žuvų iškrovimo vietoje žvejybos žurnalo nepildė, kaip to reikalauja taisyklės, o ištrauktą tinklą nunešė ir padėjo į miške stovėjusį automobilį. Grįžę sulipo į valtį ir vėl išplaukė traukti tinklų. Baigę darbą grįžo į krantą ir vėl, nepildydami žvejybos žurnalo žuvų iškrovimo vietoje, tinklus ir laimikį nunešė į automobilį. Kai pareigūnas priėjo prie automobilio ir atidarė duris, prie vairo sėdėjęs žvejys verslininkas D. V. čiupo šalia jo gulintį žvejybos žurnalą ir grafoje, kur rašomas laimikio svoris, prieš jau buvusį įrašytą skaičių 9, tiesiog pareigūno akivaizdoje, dar spėjo įrašyti skaičių 2, tuo akimirksniu laimikį padidindamas 20 kg.
Tai, kad neatsakingai valdomos hidroelektrinės ir užtvankos daro didelę žalą gamtai, dar kartą skaudžiai patvirtina šių metų liepos pabaigoje aplinkosaugininkų užfiksuotas įvykis Ventos upėje ties Leckavo kaimu.
Dėl netoliese veikiančios Kuodžių hidroelektrinės, kuri buvo visiškai sustabdžiusi vandens pratekėjimą, upėje stipriai nukrito vandens lygis. Dėl to sumažėjo deguonies kiekis vandenyje ir ėmė masiškai gaišti žuvys. Gavę apie tai pranešimą ir į vietą atvykę Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai aptiko ir surinko 229 kg kritusių žuvų (ešerių, raudžių, kuojų), dar 14 vnt. karšių, 193 vnt. žiobrių, 112 vnt. šapalų. Pagal surinktos žuvies kiekį ir rūšį aplinkai padaryta žala siekia daugiau nei 20.000 eurų.
„Pastarasis įvykis Ventos upėje dar kartą rodo, kad hidroelektrinių savininkai, gaudami asmeninės naudos, daro didelę žalą aplinkai. Turime rimtai galvoti apie užtvankų ir kai kurių hidroelektrinių demontavimą, – pabrėžia aplinkos viceministras Martynas Norbutas. – Nors baudos už gamtai padarytą žalą – pakankamai solidžios, tačiau atsakomybė už hidroelektrinių eksploatacijos taisyklių nesilaikymą yra akivaizdžiai per maža, o tai sudaro sąlygas piktnaudžiavimui. Be to, aplinkosaugininkams tokiais atvejais sunku užtikrinti efektyvią kontrolę. Todėl būtina šią situaciją keisti.“
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) pareigūnai ir neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai šią savaitę rengė reidus ir tikrino žvejus, tiek ant kranto, tiek ant vandens. Plaukiodami valtimis, aplinkosaugininkai ieškojo draudžiamų žvejybos įrankių bei patikrino žvejus valtyse. Kiti pareigūnai tikrino žvejus krante. Patikrinus beveik tris dešimtis vandens telkinių ir daugiau kaip pusšimtį žvejų, šiurkščių pažeidimų nenustatyta.
ŠRAAD gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai ir rajonų agentūrų darbuotojai, šią savaitę rengia reidus ir tikrina žvejus bei poilsiautojus. Šį kartą buvo tikrinami Joniškio, Pakruojo, Mažeikių, Telšių ir Plungės rajonų vandens telkiniai. Dalyje tvenkinių ir ežerų buvo plaukiojama valtimis ir specialia įranga ieškoma draudžiamu žvejybos įrankių. Aplinkosaugininkai taip pat tikrino ir žvejus, kurie žvejojo valtyse. Visi valtyse patikrinti žvejai turėjo žvejo bilietus, o jų sugautas laimikis atitiko reikalavimus. Nerasta ir draudžiamų žvejybos įrankių.
Tvarkingi šį kartą buvo ir poilsiautojai. Automobiliai stovėjo atokiau nuo vandens, nebuvo ir laužų pakrantėse. Aplinkosaugininkai primena, kad transporto priemones, prie vandens telkinio galima palikti nearčiau kaip 25 metrų atstumu. Nepaisantiems šio reikalavimo, už paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimą (ANK 264 str. 1d.) gresia bauda iki 140 eurų.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) pareigūnų Telšių rajone surengtas gyvosios gamtos apsaugos kontrolės reidas davė neįtikėtinų rezultatų. Sulaikyti du užkietėję brakonieriai, rasti draudžiami žvejybos įrankiai, kilpos, spąstai. Vyrų laukia nemenkos baudos, be to teks atlyginti gamtai padarytas žalas.
ŠRAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspektorių, kartu su neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais surengtas reidas Telšių rajone, virto tikra kova su užkietėjusiais brakonieriais. Reido metu , naktį buvo tikrinamos Sruojos upės pakrantės. Upėje, ties Pasruojės kaimu, pareigūnai aptiko tinklą ir surengė pasalą. Ryte buvo sulaikytas tinklų atėjęs patikrinti vietos gyventojas. Kaip paaiškėjo vyras žvejojo su dviem draudžiamais žvejybiniais, statomais tinklais. Vyras buvo sugavęs vieną karšį. Pilietis žvejojantis su draudžiamais žvejybos įrankiais įkliūva aplinkosaugininkams jau ne pirmą kartą. Už žvejybą draudžiamais žvejybos įrankiais Telšių rajono gyventojui surašytas protokolas (ANK 291 str. 4d.) ir gresia bauda iki 300 eurų. Be to jam teks atlyginti gamtai padarytą žalą ir už sugautą karšį sumokėti dar 60 eurų.
Tęsdami reidą aplinkosaugininkai patikrino Džiugo medžiotojų būrelio medžioklės plotus, prie Sruojos upės. Miške aplinkosaugininkai pastebėjo vyrą, kuris su pagaliu daužė, į kilpą įkliuvusiam, barsukui per galvą. Vyras buvo sulaikytas. Kaip paaiškėjo vyras buvo tikras miško ir upės siaubūnas. Priremtas aplinkosaugininkų, vyras parodė upėje panardintus spąstus bebrams, uždrausto dydžio bučiuką žuvims gaudyti ir 14 įvairiai užmaskuotų kilpų. Tiesa šias vyras bandė nuslėpti, prie kiekvienos sakydamas, kad tai paskutinė, tačiau inspektoriai rasdavo vėl ir vėl.
Pagal paliktus pėdsakus ant medžių ir kilpų, galima tik spėlioti kiek senai siautėjo šis brakonierius ir kiek žalos gamtai jis galėjo pridaryti. Tiesa pats brakonierius atkakliai gynėsi čia negyvenantis ir tik trumpam atvažiavęs į svečius pas brolį, kuris netoliese turi sodybą.
Aplinkosaugininkai aplankė ir sodybą, kaip ir tikėtasi nuojauta jų neapgavo, be miške rasto gan gausaus brakonierių arsenalo, sodyboje buvo aptiktas dar ir žvejybinis tinklas. Atsakomybė už jį teks sodybos šeimininkui. Jam surašytas protokolas už draudžiamų žvejybos įrankių laikymą (ANK 290 str. 6d.) ir gresia bauda iki ...
lake.lt kviečia visus dalyvauti žūklės laimikio konkurse!
Iki 2018 m. rugsėjo 30 dienos 20:00 val. talpinkite savo žūklės laimikio nuotrauką su aprašymu (kur, kada, kaip, su kokiu masalu ir t.t) Facebook grupėje: Lake.lt žvejai žino kas ir kur geriausiai kimba. Daugiausiai "Patinka" surinkę žūklės laimikio savininkai bus apdovanotai prizais.