Svarbi žinia žvejams mėgėjams: nuo balandžio 30 d. tam tikrų rūšių dideles žuvis teks paleisti

Aplinkos ministras patvirtino Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimus, kurie draudžia žvejybos metu paimti tam tikrų rūšių dideles žuvis. Tokia nuostata buvo priimta po diskusijų su  žvejų mėgėjų organizacijomis ir mokslininkais. Taip pat taisyklėse patikslintos kai kurios kitos žvejams mėgėjams aktualios nuostatos.

Nuo antradienio, balandžio 30 d., reikės paleisti pagautus ne tik mažesnius nei 50 cm, bet ir didesnius nei 65 cm sterkus. Iki šiol buvo privaloma paleisti mažesnius kaip 45 cm sterkus.

Svarbiausi pokyčiai nuo 2024 metų

Mėgėjų žvejybos įstatymas.  Keičiasi mėgėjų žvejybos leidimų kainos, žvejybos privačiuose vandens telkiniuose reglamentavimas. Populiariausių žvejybos leidimų kainos bus 3 eurai dviem paroms, 10 eurų mėnesiui ir 30 eurų metams. Leidimas, nesuteikiantis teisės paimti sugautas žuvis, kainuos 10 eurų mėnesiui ir 25 eurus metams. Privačių vandens telkinių savininkams suteikiama daugiau teisių: jie galės patys nustatyti mėgėjų žvejybos leidimų kainas, tam tikras žvejybos taisykles jiems nuosavybės teise priklausančiuose vandens telkiniuose: leidžiamų paimti žuvų kiekį, dydį, žvejybos trukmę, žvejybą paleidžiant žuvis, žvejų skaičiaus ribojimą. Asmenys iki 18 metų galės žvejoti nemokamai. 

Įsigaliojo limituotos žvejybos tvarkos pakeitimai: ką reikia žinoti žvejams mėgėjams?

Siekiant išlaikyti gerą žuvų išteklių būklę ir saugoti trofėjinio dydžio žuvis keičiama limituotos žvejybos tvarka. Kai kuriuose vandens telkiniuose ilginama lašišų ir šlakių žvejybos draudimų trukmė, griežtinamos žvejybos sąlygos, atsiranda naujų vandens telkinių, kuriuose bus leidžiama povandeninė žūklė. Taip pat sudarytas vandens telkinių, kuriuose bus organizuojama plėšrių žuvų žvejyba, sąrašas.

 

Nuomojamuose ežeruose ir upėse žvejos tik mėgėjai

Iki kol Seimas uždraus verslinę žvejybą vidaus vandenyse, Aplinkos ministerija naikina galimybę žvejoti versliniais įrankiais ežeruose ir upėse, kurie valdomi bendra daline nuosavybe, t. y., kai išnuomota tik dalis ežero arba upės, nors praktiškai naudojami visi vandens telkinio ištekliai. 

Aplinkos ministro Simono Gentvilo žodžiais, siūlomi sugriežtinimai sudarys palankesnes sąlygas mėgėjų žvejybai. „Buvo palikta nemažai spragų, dėl kurių žvejai mėgėjai negalėjo užsiimti kokybišku laisvalaikiu. Dėl tokių landų nukentėdavo žuvų, pavyzdžiui, ungurių, rūšys. Pašaliname spragas išprašydami valtis su tinklais iš ten, kur eikvojama ypač daug žuvies išteklių“, – sako Simonas Gentvilas.

Prasideda aplinkosauginė akcija „Lydeka 2021“

Pirmadienį, vasario 1 d., prasideda tradicinė kasmetinė aplinkosauginė akcija „Lydeka“. Draudimas gaudyti lydekas, siekiant užtikrinti jų apsaugą prieš nerštą ir neršto metu, galios iki balandžio 20 d. visuose Lietuvos vandens telkiniuose ir taikomas tiek žvejams mėgėjams, tiek verslininkams.

Akcijos metu aplinkosaugininkai organizuos reidus, nuolat kontroliuos verslinę, mėgėjų ir specialiąją žvejybą. stabdys ir tikrins, ypač tamsiu paros metu, pažeidimais įtariamų asmenų transporto priemones.

Prasideda akcija „Lašiša“

Rytoj, rugsėjo 1-ąją, prasidės tradicinė kasmetė aplinkosauginė akcija „Lašiša“. Jos tikslas – užtikrinti lašišų ir šlakių apsaugą jų migracijos ir neršto vietose.

Akcija iki lapkričio 15 d. vyks visoje šalyje, bet ypač daug dėmesio bus skiriama Baltijos jūros priekrantei, Kuršių marioms, Nemuno deltos regionui, Šventosios (pajūrio), Nemuno, Minijos, Jūros, Dubysos, Neries, Šventosios, Žeimenos, Siesarties, Vilnelės upėms ir jų intakams. Taip pat bus tikrinami šalia šių vandens telkinių esantys privažiavimai ir keliai.

Pavasariniai priminimai žvejams

Nuo balandžio 21-osios galima pradėti gauti lydekas ir žvejoti masalui naudojant žuvelę.

Aplinkosaugininkai primena, kad pagal  Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles galima naudoti ne daugiau kaip 4 žvejybos įrankius ir iš jų ne daugiau kaip du (Kuršių mariose – tris), jeigu žvejojama masalui naudojant žuvelę ar jos gabalėlį. Leidžiama sugauti tris ne mažesnes kaip 50 cm lydekas.

Žuvys, kurių sugavimo limitas nustatytas vienetais (lydekos, sterkai, vėgėlės, šamai), įskaitomos į bendrą leidžiamą per vieną žvejybą pasiimti žuvų kiekį kilogramais, t. y. vieno žvejo žuvų laimikis negali sverti daugiau kaip 5 kg, o jeigu žvejojama Kuršių mariose ar Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose – ne daugiau kaip 7 kg, neskaičiuojant paskutinės sugautos žuvies svorio ir išskyrus atvejus, kai viena žuvis sveria daugiau kaip 5 kg ar 7 kg.

Draudimas žvejoti lydekas šiemet įsigalioja vasario 3-ąją

Šiemet lydekas bus draudžiama žvejoti ne nuo vasario 1 d., o nuo vasario 3 d. Šis draudimas pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles paprastai įsigalioja vasario 1-ąją ir tęsiasi iki balandžio 20 d. Tačiau tais atvejais, kai pirmoji draudimo diena yra savaitgalį, jis įsigalioja kitą dieną po savaitgalio. Kadangi šiemet vasario 1-oji yra šeštadienis, lydekas bus draudžiama žvejoti nuo pirmadienio, vasario 3-osios.

Griežtinami žvejybos reikalavimai lašišinėms žuvims geriau apsaugoti

Viena pagrindinių kliūčių pasiekti savo nerštavietes iki jų šimtus kilometrų keliaujančioms lašišoms – verslinė žvejyba Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose. Deja, daug šių žuvų pakliūva į žvejų verslininkų gaudykles.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika yra vienas iš Seime įregistruotų svarstyti Žuvininkystės įstatymo pataisų, kurios numato apriboti verslinę žvejybą lašišų migracijos kelyje Baltijos priekrantėje, iniciatorių. Deja, verslinės žvejybos Baltijos jūroje reguliavimas nepriklauso aplinkos ministro kompetencijai. Rengiant Vyriausybės išvadą dėl minėtųjų pataisų, po ilgų derybų su Žemės ūkio ministerija pasiektas kompromisas bent minimaliai apriboti žvejybą saugomų žuvų migracijos keliuose: 1 km spinduliu nuo Klaipėdos uosto molų (siūlyta 3 km) ir 0,5 km spinduliu nuo Šventosios upės (siūlyta 1 km).

Nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. taisyklių draudžiama žvejoti šiuose upių ruožuose

 

Eil. Nr. Upė Vieta
1. Nėris Nuo Šilo tilto iki Karaliaus Mindaugo tilto
Bezdonės upės žiotyse ir 100 m žemyn ir aukštyn
Bražuolės upės žiotyse ir 100 m žemyn
Musės upės žiotyse ir 200 m žemyn ir aukštyn
Nuo Šventosios upės žiočių iki 100 m žemiau Lokio upės žiočių
Veržuvos upės žiotyse ir 100 m žemyn ir aukštyn
Vokės upės žiotyse ir 100 m žemyn ir aukštyn
Nuo geležinkelio Vinius-Ignalina tilto iki 500 m žemiau Žeimenos žiočių
2. Šventoji Siesarties upės žiotyse 500 m žemyn (iki salos) ir 100 m aukštyn
Širvintos upės žiotyse ir 100 m žemyn ir aukštyn
Žuvintės upės žiotyse ir 100 m žemyn
3. Jūra Ežeruonos upės žiotyse ir 100 m žemyn
Šešuvio upės žiotyse ir 100 m žemyn
4. Minija Agluonos upės žiotyse ir 100 m žemyn
Salanto upės žiotyse ir 100 m žemyn
Veiviržo upės žiotyse ir 500 m žemyn ir 100 m aukštyn
5. Žeimena Lakajos upės žiotyse ir 100 m žemyn ir aukštyn
Meros upės žiotyse ir 100 m žemyn ir aukštyn

Šaltinis http://am.lt/